smūgis

1 smū̃gis sm. (2) Rtr, DŽ, NdŽ; L, smūgỹs (4) Rtr 1. Š, GTŽ staigus, stiprus sudavimas, kirtis: Smū̃gį davė į vidurius Vlkv. Smū̃gis per ausį BŽ171. Smū̃gio jėga FzŽ124. Boksininko smū̃gis DŽ. Rėžiau porą smūgių J.Jabl. Vienu priešakinės kojos smūgiu briedis užmuša vilką vietoje rš. Lyg didelį smūgį gavusi ir nusigandusi sudrebėjo valtelė I.Simon. Nuo pirmo smūgio medis krūptelia, smulkiosios šakelės suvirpa Mš. | prk.: Paskutinį smūgį iš peties gaus žiema S.Nėr. ^ Žodis skaudesnis ir už smūgį LTI57(Bs). Smūgį gali užmiršti, o žodžio negal Sln. Lazdos smūgis užgis, bet blogas žodis niekuomet neužgis LTR(Kš). Tėvų smūgis kaip sviesto gniūžis Sd. ║ kirčio sukeliamas garsas, trinksnis: Toli buvo girdėti kirvio smūgiai rš. Bangų smūgiai aidėjo kranto griovose rš. 2. dideliu greičiu ko judančio atsitrenkimas: Smarkus vėjo smūgis vos neapverčia jo aukštielninko V.Myk-Put. Elektronų smūgiai į sutiktus gyvsidabrio atomus gali būti dviejų tipų rš. Smūgiù kad davė gandras į žemę! Mrj. Požeminiai smū̃giai DŽ. ║ elektros, žaibo ištiktis: Nuo žaibo smūgio į galvą gyvulys paprastai žūva dėl kvėpavimo centro paralyžiaus rš. Senasis ąžuolas ne kartą net perkūno smūgį atlaikęs sp. Elektros smūgis – tai viso organizmo sužalojimas rš. 3. staigus, smarkus puolimas, ataka: Lietuvai teko pakelti pirmuosius hitlerinių gaujų smūgius sp. Rodės, jog vieno smūgio bereikėjo kryžokams iki suvisu nubengant S.Dauk. Suduotas galutinis smūgis sp. 4. End prk. didelis nemalonumas, sukrėtimas: Čia, vaikučiai, jau tokie smū̃giai, neduok Dieve! Jrb. Spalio revoliucijos pergalė – tai triuškinantis smūgis kapitalistinei sistemai (sov.) sp. Likimo smūgis palietė visus, kurie tik kilnų žmogaus vardą turi J.Gruš. 5. sunkus organizmo pažeidimas, priepuolis: Sveikas nesu, turėjau smū̃gį ir gulėjau keletą dienų be sąmonės Plšk. Jo tėvas mirė nuo širdies smūgio rš. Saulės smū̃gis (smegenų centrų paralyžius, perkaitus saulėje) BŽ531, DŽ. Kaitros smū̃gis NdŽ. Šilumos smūgis įvyksta nuo per didelio organizmo įšilimo rš.